MUITINĖS PRIEMONĖS, PADEDANČIOS UŽTIKRINTI INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ APSAUGĄ LIETUVOJE

Dėkoju konferencijos organizatoriams už jų pastangas stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir už suteiktą galimybę dalyvauti šioje konferencijoje.

Lietuvos Respublikos Seimas yra ratifikavęs visas pagrindines tarptautines konvencijas dėl Intelektinės nuosavybės apsaugos:

Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų apsaugos, Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo, Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo.

1999 05 18 buvo priimtas Autorių ir gretutinių teisių įstatymas.  2000 04 20priimtos baudžiamojo kodekso pataisos, kuriose numatyta baudžiamoji atsakomybė už autorių teisių, gretutinių teisių ir prekių ženklų savininkų teisių pažeidimus.

2000 09 29 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 1176 patvirtinta Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategija 2000 –2003 metams.

Priimti įstatymai nesuteikia muitinei teisės sulaikyti importuojamas prekes, kurios kelia įtarimą, kad yra pagamintos ar gabenamos be autorių ir gretutinių teisių savininkų sutikimo. Norėdama prisidėti prie autorių ir gretutinių teisių apsaugos, muitinė susitarė su mokesčių policija, ir nuo 1999 m. rugsėjo mėnesio muitinės pareigūnai informuoja mokesčių policiją apie keliančių įtarimą krovinių gabenimus. Mokesčių policijos pareigūnams yra suteikiama galimybė apžiūrėti prekes. Mokesčių policijos pareigūnai yra iškėlę ne vieną bylą pagal informaciją, gautą iš muitinės.

Muitinės veiklą prekių ženklų savininkų teisių apsaugos srityje šiuo metu reglamentuoja Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas, 1993 06 03, I-173, o tiksliau – 29 šio įstatymo straipsnis.

Muitinės veiklos mechanizmas (saugant prekių ženklų savininkų teises) šiuo metu yra toks:

1. Prekės ženklo savininkas arba jo įgaliotas atstovas pateikia muitinės departamentui raštišką prašymą sustabdyti per sieną gabenamas prekes, kurias jis laiko pažeidžiančiomis jo teises. Kadangi įstatyme nėra tokios sąvokos kaip “suklastotos prekės”, tai muitinė priima prašymus tiek dėl suklastotų prekių, tiek dėl neteisėtai gabenamų (“paralelinis” importas) prekių sulaikymo. Muitinė taip pat pageidauja, kad prašyme būtų nurodyta, ar turi būti sulaikomos importuojamos, ar eksportuojamos, ar tranzitu gabenamos prekės, ar prekės turi būti sulaikomos visais šiais atvejais. Pageidautina, kad prašymas būtų pateiktas lietuvių ar kita prieinama kalba (anglų, vokiečių, prancūzų, rusų).

2. Kartu su prašymu turi būti pateikta:

   • išrašas iš Valstybino patentų biuro rejestro, įrodantis prekės ženklo registraciją Lietuvoje;

   • dokumentas, įrodantis, kad prašymo pateikėjas yra prekės ženklo savininko įgaliotas kreiptis į muitinę ir teismus;

   • kontaktinių asmenų telefonų, faksų numeriai.

   Pageidautina, kad būtų aprašytos ir prekės, nurodant požymius, kaip muitinės pareigūnai turėtų atpažinti prekes, kurias prekių ženklo savininkas laiko pažeidžiančiomis jo teises.

3. Prašymo galiojimo laikas yra neterminuotas. Joks mokestis nėra mokamas.

4. Muitinės departamente šis prašymas išnagrinėjamas ir duodamas nurodymas teritorinėms muitinėms sulaikyti tokiais ženklais pažymėtas prekes. Kartu teritorinėms muitinėms pateikiamos prekių ženklų kopijos, nuorodos, kokias prekes reikia sulaikyti.

5. Muitinės pareigūnas, aptikęs tokias prekes, skubiai informuoja atsakingą teritorinės muitinės darbuotoją, o šis – prekės ženklo savininko atstovą ir atsakingą MD darbuotoją. Jei paaiškėja, kad prekės ženklo savininkas nepageidauja, kad prekės būtų sulaikytos, jos ir nesulaikomos.

6. Prekės sulaikomos užpildant prekių sulaikymo protokolą. Šio protokolo kopija pateikiama importuotojui, prekių ženklo savininko atstovui, atsakingam MD darbuotojui. Taip pat, pagal įstatymo reikalavimus, informuojamas prokuroras. Prekių ženklo savininko atstovas gali apžiūrėti prekes.

7. 15 dienų nuo krovinio sulaikymo protokolo įforminimo teritorinė muitinė laukia informacijos apie prasidėjusį teismo procesą. Dokumentu apie prasidėjusį teismo procesą muitinė laiko p.ž. savininko ieškininį pareiškimą teismui su teismo spaudu. Net jei p.ž. savininkas nusprendžia nesikreipti į teismą, prekės vis tiek laikomos 15 dienų, nes taip numatyta įstatyme. Galimas greitas sprendimas, kai p.ž. savininkas susitaria su importuotoju ir importuotojas parašo muitinei prašymą sunaikinti prekes (pageidaujama ir p.ž. savininko prašymo). Tada prekėms įforminama importo muitinės dokumentas prekių sunaikinimo procedūrai, ir prekės sunaikinamos, dalyvaujant p.ž. savininkui (įgaliotam atstovui).

8. Jei p.ž. savininkas nepristato ieškininio pareiškimo, muitinė informuoja importuotoją ir prekėms įforminama muitinės procedūra, kuriai jos buvo pateiktos. Jei ieškininis pareiškimas pateikiamas, prekės saugomos iki teismo proceso pabaigos.

9. Tolesni veiksmai su prekėmis priklauso nuo teismo sprendimo. Nusprendus, kad prekės turi būti išgabentos atgal į užsienį, prekėms įforminama eksporto muitinės procedūra. Teismui priėmus sprendimą, kad prekės gali būti importuotos, pašalinus nuo jų etiketes, tai atlikti turi prekių importuotojas toje vietoje, kur prekės yra saugomos, dėl to kyla papildomų problemų tiek muitinei, tiek teisių savininkams. Iki šiol nėra aišku, kaip reikia elgtis, kai teismas priėmė sprendimą sunaikinti prekes. Nors teismo sprendime rašoma, kad prekės turi būti sunaikintos atsakovo lėšomis per teismo numatytą laikotarpį, bet atsakovas muitinėje nesirodo, prekės guli sandėliuose, ir nėra aišku, ar kas nors už tai sumokės. Prekių ženklų savininkų atstovai tokiais atvejais kreipiasi į teismo antstolius, bet tai nevisiškai išsprendžia problemą.

10. Už prekių saugojimą muitinei moka asmuo, kurio prašymu prekės yra sulaikytos. Mokestis už prekių saugojimą apskaičiuojamas vadovaujantis 1996 01 15 MD įsakymu Nr.19 “Dėl mokėjimo už muitinės teikiamas papildomas paslaugas”. Pagal šį įsakymą mokama:

    • už kiekvieną pirmųjų 30 parų 0,2% nuo prekių vertės, bet ne mažiau kaip 3 litai už 1 kubinį metrą,

    • už kiekvieną parą po pirmųjų 30 parų 0,5% nuo prekių vertės, bet ne mažiau kaip 5 litai už 1 kubinį metrą.

    Teritorinė muitinė, kurios sandėlyje prekės yra saugomos pirmiausia prašo sumokėti už 15 parų, tada, jei ieškininis pareiškimas buvo pateiktas – iki pirmojo nagrinėjimo teisme, jei teismas nukeltas – iki sekančio nagrinėjimo ir t.t. Didesnės muitinės, pvz. Vilniaus, yra sudarę sutartis dėl prekių saugojimo su privačiomis įmonėmis. Jei prekės saugomos tokiuose sandėliuose, tai už jų saugojimą mokama pagal privačios įmonės įkainius, o tai, kaip taisyklė, yra pigiau.

    Suprantama, kad prekių ženklų savininkai nėra patenkinti tokia mokėjimo tvarka. Galima nebent paguosti, kad suklastotos prekės, kaip taisyklė, būna įvertintos labai mažomis kainomis, pvz. 2728 vnt. ADIDAS krovinys buvo įvertintas tik 2792 Lt. Iš kitos pusės, tokia mokėjimo tvarka šiek tiek drausmina p.ž. savininkus. Yra pasitaikę atvejų, kai prekės ženklo savininko atstovas, pateikęs muitinei prašymą sulaikyti prekes, po prekių sulaikymo  nesikreipė į teismą, nes, pasirodo, neturėjo tam įgaliojimų. Tokiu atveju muitinei yra gerai, kad būtent prašymo pateikėjas moka už prekių saugojimą.

Štai tokia šiuo metu yra muitinės veikla prekių ženklų savininkų teisių apsaugos srityje. Situacija nėra labai gera nei muitinės, nei teisių savininkų požiūriu. Tačiau reikia paminėti ir tą faktą, kad pirmieji prekių ženklų savininkų prašymai Muitinės departamente buvo gauti 1997 metais, o pirmas prekių sulaikymas, po kurio  prekės ženklo savininkas kreipėsi į teismą, buvo atliktas tik 2000 03 13. Nuo to laiko jau yra atlikta 22 prekių sulaikymai, 2 atvejais prekės buvo sunaikintos importuotojo prašymu, susitarus prekės ženklo savininkui ir importuotojui, 13 atvejų prekės ženklo savininkai kreipėsi į teismą dėl jų teisių apsaugos, 7 bylos yra pasibaigusios prekės ženklo savininko naudai, kitose bylose sprendimai dar nėra priimti. Nepaisant to, kad prekių ženklų savininkams yra gana sunku apginti savo teises teismuose, kol kas dar nėra bylos, kurią prekės ženklo savininkas būtų pralaimėjęs. Šiuo metu Muitinės departamentas yra gavęs 9 prekių ženklų savininkų prašymus: KODAK, NIVEA, BISON CLUB, NIKE, FURBY, HUGO BOSS, FUJI, ADIDAS, ROBINZONAS ir kt.

Muitinės departamente yra parengtas Intelektinės nuosavybės apsaugos prekių importo ir eksporto srityje įstatymo projektas. Įstatymas buvo rengiamas atsižvelgiant į TRIPS nuostatas ir ES reglamentą Nr. 3295/94. Pirmasis projekto variantas buvo pateiktas svarstyti suinteresuotoms ministerijoms dar 1997 m. Šiuo metu įstatymas jau yra suderintas su visomis ministerijomis ir pateiktas vyriausybei. Tikimės, kad jis bus priimtas ateinančių metų pradžioje.

Priėmus šį įstatymą muitinės veiksmai su suklastotomis prekėmis bus labiau reglamentuoti. Dabar pabandysiu aptarti dalykus, kurie pasikeis, jei įstatymas bus priimtas toks, koks yra parengtas.

1. Įstatyme nustatyta, kad prekes, laikytinas pažeidžiančiomis intelektinės nuosavybės teises draudžiama, įvežti, gabenti tranzitu, išleisti laisvai cirkuliuoti, negrąžinamai eksportuoti ir reeksportuoti, taikyti kitas importo ir eksporto muitinės procedūras, įvežti į laisvąją zoną ir padėti į laisvąjį sandėlį.

2. Muitinė galės sustabdyti prekes ir neturėdama p.ž. savininko prašymo. Sulaikiusi prekes muitinė informuos p.ž. savininką, o šis per 3 dienas turės tokį prašymą muitinei pateikti.

3. Prašymai muitinei galės būti pateikiami ne tik dėl prekių ženklų apsaugos, bet ir dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos. Tačiau muitinė galės stabdyti tik suklastotas ir piratines prekes (“paralelinio” importo –ne).

4. Prašymas galios 1 metus, terminas, p.ž. savininkui pageidaujant, galės būti pratęstas dar 1 metus.

5. Pateikus muitinei prašymą jo pateikėjas turės sumokėti muitinei tam tikrą mokestį. Mokesčio dydis dar nėra nustatytas.

6. Jei prašymas pateiktas ir prekės sulaikytos, p.ž. savininkas turi informuoti muitinę apie kreipimąsi į teismą ir teismo pritaikytas ieškinio užtikrinimo priemones per 10 dienų. Šis terminas gali būti pratęstas dar 10 dienų.

7. Prekes sulaikius, muitinė gali reikalauti, kad prašymo pateikėjas pateiktų garantiją, kuri užtikrintų, kad muitinei bus atlygintos prekių saugojimo išlaidos. Prekių saugojimo išlaidas atlygina teismą pralaimėjusi šalis teismui pasibaigus.

Siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės teises yra labai svarbus geras muitinės ir teisių savininkų bendradarbiavimas. Kai kurie nesklandumai, su kuriais susiduriame, kyla dėl muitinės pareigūnų ir prekių ženklų savininkų atstovų nepakankamos patirties. Daug problemų kyla teismuose bylas nagrinėjant, taip pat teismai kartais priima sprendimus, neatsižvelgdami į tai, ar jie gali būti įvykdyti. Manome, kad tokius nesklandumus padeda pašalinti tokios konferencijos, kaip ši. Pagrindinis dalykas, kurio pageidautume iš tarptautinių intelektinės nuosavybės teisių gynimo organizacijų, yra mokymai – muitinės pareigūnams, policijos pareigūnams, teisėjams, o taip pat plačiosios visuomenės švietimas.

Dėkoju už dėmesį.

I.Rožėnienė
Lietuvos Respublikos Muitinės departamento
Procedūrų ir mokesčių kontrolės skyriaus

Vyr. inspektorė

2000-10-19
Vilnius